Telefonas: 
+37069978978


El. paštas

mpaslaugele@gmail.com

Svetainės kalbos:      Lietuviškai  English  По русски  Latviešu 
Prekių krepšelis: Prekių krepšelis tuščias.
Krikštas

KRIKŠTO SAKRAMENTAS

 

Krikščionybėje krikštas yra vienas iš septynių sakramentų ir simbolizuoja nuodėmių atleidimą ir susiliejimą su Kristumi – šiomis apeigomis priimant krikščioniškąjį tikėjimą. Paprastai tai įvyksta pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais. Krikšto metu duodamas vardas. Kadangi dažniausiai žmogus dar nesąmoningas arba mažai ką supranta, jam apsikrikštyti padeda paskirti krikštatėviai. Krikšto sakramentą teigia kunigas arba vienuolis. Vaikas tampa Katalikų bažnyčios nariu, priimdamas visą katalikų dorovės, moralės ir tikėjimo tiesų mokymą. Su krikštu vaikas įvedamas į žmogaus amžinąjį gyvenimą. Todėl krikštas - ypatinga tikinčių tėvų dovana ir meilės ženklas savo vaikui.

Krikšto metu atliekami ritualai ir naudojami daiktai turi simbolinę reikšmę. KRIKŠTO ŽENKLAI:

Vanduo (nuplauna nuodėmę ir teikia gyvybę).

Aliejus (sustiprina).

Baltas drabužis (tyrumas).

Žvakė (Kristaus šviesa).

Krikštas - pirmas iš septynių sakramentų, kurį priima kiekvienas krikščionis tam, kad atsikratytų gimtosios nuodėmės.

 

INFORMACIJA DĖL KRIKŠTO TVARKOS LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOSE

 

Norint pakrikštyti kūdikį ar vaiką iki 7 metų amžiaus, reikia iš anksto susitarti bažnyčioje dėl būsimos krikštynų datos. Tai privalo padaryti tėvai (globėjai) arba bent vienas iš tėvų (globėjų) prieš dvi savaites ar net prieš mėnesį laiko (kiekvienoje bažnyčioje skirtinga tvarka, todėl patariama pasidomėti iš anksto). Prieš krikštą tėvai susitinka su kunigu pasikalbėti apie krikšto sakramento prasmę ir apeigas. Kai kur netgi būna organizuojami kursai krikštijamojo tėvams ir krikštatėviams. Kursų metu aptariama krikšto apeigos (tėvų ir krikštatėvių atsakymai į krikštytojo klausimus), motyvacija (kodėl būtinas krikštas) bei tėvų ir krikštatėvių pareigos auklėti kūdikį krikščioniškai.

Nekrikštyti vaikai nuo 7 metų amžiaus ir vyresni – norėdami pasikrikštyti turi būti tinkamai tam pasiruošę, išmokę maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas. Jie krikštui parengiami pagal vaikų rengimo Pirmajai Komunijai programą.

Suaugęs gali būti krikštijamas tik jo paties noru bei prašymu. Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus. Suaugęs, norėdamas pasiruošti krikštui, turėtų kreiptis asmeniškai į vieną iš parapijos kunigų ir lankyti Katechumenato užsiėmimus (trukmė apie 6 mėn.). Katechumenatas – oficiali Katalikų Bažnyčios programa, skirta žmonėms, norintiems įsijungti į Bažnyčios gyvenimą. Tradiciškai suaugusiųjų pasirengimas krikštui prasideda rugsėjo mėnesį.

 

Krikštatėviais gali būti:

- tik katalikai;

- vyresni nei 16 metų asmenys (priėję prie Pirmos Komunijos, priėmę Sutvirtinimo sakramentą), bet tai irgi priklauso nuo kunigo, kadangi būna reikalavimas, kad krikšto tėvai būtų pilnamečiai (taigi dėl amžiaus papildomai pasidomėkite savo bažnyčioje);

- gali būti tik vienas krikštatėvis (krikštatėvis arba krikštamotė);

 

Krikšto apeigoms turėti:

- krikšto žvakę;

- baltą krikšto drabužį. Jeigu vaikelį krikštysite apvilkę baltais drabužėliais, tai atskirai skraistės nereikia. Bet tik tuo atveju, jeigu vaikelis yra iki 2 metukų. Didesniems vaikams jau rekomenduojama turėti krikšto skraistę.

Tačiau atminkite, jeigu vaikelį krikštijate tik apvilkę baltais drabužėliais be skraistės, vėliau tų drabužėlių parduoti ar skolinti nevalia, nes  tai šventas dalykas! Tais drabužėliais galite apvilkti ir krikštyti tik to vaikelio brolį ar seserį.

Jeigu vaikelį krikštysite su skraistele, tai žinokite, kad vėliau su šia skraistele galėsite krikštyti jaunėlį brolį ar seserį. Tikima, kad tokiu atveju tarp brolių ar seserų bus stipresnis ryšys. Labai gražus paprotys!

 

Atvykus krikštynų dieną į bažnyčią, reikia turėti kūdikio ar vaiko gimimo liudijimą. Jis reikalingas pildant Krikšto knygą, kurioje įrašomas pakrikštytojo vardas, krikšto vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, tėvo vardas ir pavardė, motinos vardas ir pavardė (mergautinė), tėvų adresas, kur tėvai tuokėsi, krikštatėvių vardai ir pavardės. Po krikšto apeigų išduodamas Krikšto liudijimas.

 

 

KRIKŠTYNŲ PAPROČIAI IR TRADICIJOS

 

Pirmas didelis darbas - pasiūti ar nupirkti krikšto vaikeliui krikšto drabužėlius.

Vos įžengusiems į namus kūmams tėvai iškilmingai įduoda vaiką, prašydami būti gerais krikšto tėvais, kurie prireikus pasirūpintų vaikeliu. Toliau krikštatėviai turi nuprausti ir aprengti vaikelį. Prieš bažnyčią dar reikia visiems palypėti ant akmens, kad vaiko dantys augtų kieti ir gyvenimas tvirtas būtų. Į bažnyčią reikia važiuoti tiesiausiu keliu, mat seniau tikėta: jei važiuosi į krikštą tiesiu keliu - ir gyvenimas tiesus bus.

Kai po krikštynų apeigų visi iš bažnyčios grįžta namo, krikštatėviai turi pasakyti, kad išvežė pagonę, o parvežė krikščionę. Vėliau krikštamotė mamai dovanoja muilo, kad turėtų kuo vaiką prausti, kad doras vaikas augtų; kruopų - kad košės išvirtų, kad gyvenimas sotus būtų; ir cukraus, kad turėtų kuo tą košę pagardinti, kad gyvenimas saldesnis būtų.

Jeigu krikšto tėvai nėra sutuoktiniai, jie, pagal senus papročius, turėtų apsikeisti dovanomis: krikštamotė turi apgaubti krikštatėvį rankšluosčiu, o šis turi atsilyginti saldainiais.

Be to, senovė mena, kad kitą dieną turi būti ruošiami kūmos pietūs!!! Krikšto mamos nepamirškite, čia jums!!!

 

 

 

******

 

Seniau krikštynos būdavo gana greitai - trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo. Sakydavo, kol vaikas nepakrikštytas, jo nesaugo žmonių bendruomenė ir gali apkeisti laumės. Ir dėl to, ir kad niekas nenužiūrėtų, šalia žibindavo žvakę.

 

Kūmai jau iš posakio „Svočia bagočka, o kūma - rinktinė“ aišku, kad krikšto tėvai lemia visą tolesnį vaiko gyvenimą, jam tarsi persiduoda jų charakterio bruožai. Todėl jie turi būti darbštūs, padorūs, tvarkingi, protingi. Sakydavo, kad senbernio ar senmergės geriau neimti į kūmus, nes ir vaikas toks bus. Dažnai nežiūrėdavo giminystės, o kviesdavo ypač gerbiamus parapijos žmones. Galėdavo krikštyti ir seneliai, bet rinkdavosi jaunesnius žmones, kad ilgesniam laikui globotų vaiką.

 

Geriausia, kad krikšto tėvai būtų ne vyras ir žmona. Tada vaikas turi dvi jį globojančias šeimas, be to, net ir geriausioje šeimoje kyla pykčių bei barnių, o tada ir vaikas bus nervingas. Jei naujagimis būdavo silpnutis, jį galėjo pakrikštyti pribuvėjos.

 

Prieš bažnyčią Drabužėlius vaikui siūdavo kūma. Buvo įprasta visus krikštijamus vaikus rengti pirmagimio krikšto marškinėliais. Sako, tada ir broliai, ir sesutės draugiškesni būna. Vaiką į bažnyčią išruošdavo pribuvėja. Kai ji maudydavo vaikelį, krikšto tėvas įmesdavo pinigą į vandenį, kad mažasis turtingas būtų. Vaiko vardo tėvai iki krikšto garsiai nesakydavo, o tik pašnibždėdavo kūmams. Iš čia linksmos istorijos, kaip krikšto tėvai pamiršdavo, kas jiems sakyta, ir patys suimprovizuodavo bažnyčioje. Keliaujant į bažnyčią vaiką iškeldavo pro langą, nes per slenkstį išneši - atsitiks kas blogo pakeliui.

 

Po bažnyčios „Išvežėm pagoniuką, parvežėm Joniuką. Išvežėm pagonytę, parvežėm Onytę“, - sakydavo krikštatėviai. Jie paskelbdavo mažylio vardą ir kuo greičiau jį išvystydavo (kad greitai bėgioti pradėtų), prinešdavo prie krosnies ir paliesdavo rankyte (kad vaikas nuo namų nenutoltų). Tada prieidavo broliukai ir sesutės, pasveikindavo naująjį krikščioniuką ir už tai gaudavo vaišių.

 

Valgį į krikštynas susinešdavo svečiai: kas lašinukų, kas dešros ar kiaušinienės. Kūmai krikštasuolėje sėdėdavo meiliai susiglaudę (jei ne, svečiai paspausdavo) tam, kad vaiko dantukai būtų tankūs.

 

Krikšto tėvų pareigos. Krikštavaikio ryšys su krikšto tėvais būdavo labai stiprus. Jie dalyvaudavo didžiosiose šeimos šventėse, per Velykas ar Atvelykį būtinai turėjo numarginti margutį krikšto vaikui. Neretai krikštatėviai jį vesdavo prie Pirmosios Komunijos ar sutvirtinimo sakramento. O Suvalkijoje buvo paplitusi tradicija, kad krikšto mama ar tėtis būna piršliais krikšto vaiko vestuvėse.

 

TAI ĮDOMU

 

Ar nustatyta, kokio amžiaus kūdikį reikia krikštyti?

Norėčiau atkreipti visų dėmesį - tikrai negalima ir nevalia atidėlioti savo vaiko krikšto. Nors amžius nėra konkrečiai nustatytas, tačiau atsakingi ir sąmoningi krikščionys tėvai rūpinasi, kad kuo greičiau jų vaikas būtų apdovanotas krikštu ir Dievo malone. Be to, suvokdami, kad krikštas yra žmogaus amžinojo gyvenimo laidas, negalime delsti: atsitikus nelaimei vaikas miršta nespėtas pakrikštyti. Manau, kad trys mėnesiai yra pakankamas laikas, arba bent iki pirmųjų vaiko metukų.

 

 

Ar galima krikštyti vaiką, jei jo tėvai nesituokę bažnyčioje?

Net jei dėl kokių nors priežasčių krikščionys tėvai nėra susituokę arba sudarę antrą santuoką ir negali gauti bažnytinio santuokos palaiminimo, jų vaikams krikštas yra teikiamas. Aišku, krikštas gali būti atsakytas tiems tėvams, kurie nepripažįsta krikšto esmės, kuriems tai tik graži apeiga arba kokių nors burtų, magijos seansas, žinant, kad vaikui nebus atskleistas tikėjimas.

 

 

Ar gali krikšto tėvais būti pora, jei vienas jų yra katalikas, kitas - pravoslavas?

Tokiu atveju nekatalikiška pusė bus krikšto liudininku. Juk krikšto tėvų pareiga yra padėti išauginti vaiką doru kataliku, o kaip tai padaryti, kai esi nekatalikas? Idealiausia, kai krikšto tėvai yra abu pakrikštyti Katalikų bažnyčios nariai.

 

 

Ar galima krikštyti kitoje parapijoje negu gyvename?

Visada prioritetas yra vaiko krikštas tėvų gyvenamoje parapijoje arba toje bažnyčioje, kurią tėvai lanko. Keistai atrodo tėvų blaškymasis po šventoves, žiūrint, kuri gražesnė, į kurią smagiau ar garbingiau bus pakviesti svečių...

 

 

Ar gali krikšto tėvais būti nepilnamečiai?

Deja... Krikšto apeigynas numato, kad krikšto tėvais gali būti asmenys nuo 16 m.

 

 

Ar būtina prieš krikštijant vaiką tėvams ir krikštatėviams prieiti išpažinties ir priimti Komuniją?

Nors tokio įsakmaus reikalavimo nėra, visada yra džiugu ir prasminga, kai tėvai taip pasiruošia apeigoms.

 

 

Ar galima krikštyti ne bažnyčioje, o, pvz., namie?

Paprastai krikštijama bažnyčioje, koplyčiose ir religinėms apeigoms pritaikytose vietose. Kai iškyla mirties pavojus, krikštas teikiamas ir namie, ir ligoninėje. Išskirtiniais (mirties) atvejais krikštą gali suteikti kiekvienas pakrikštytas žmogus paprastu nešventintu vandeniu. Gimdymo įstaigose seselės taip pat paruošiamos suteikti krikštą į kritišką padėtį patekusiam vaikui.

 

 

Ar yra reikalavimų vaiko krikšto drabužėliams?

Kokių nors ypatingų reikalavimų nėra. Svarbu, kad būtų balto audeklo drabužėlis, kuris simbolizuoja nekaltumą ir suteiktą krikšto malonę. Kaip drabužėlis papuošiamas (nėriniais, kaspinais), priklauso nuo artimųjų išradingumo.

 

 

Ar yra laikotarpių, kai krikštas neteikiamas?

Krikštas teikiamas visus liturginius metus - krikštijama ir Gavėnios, ir Advento laikotarpiu.